Nebyliai maldai suklupau
nakties šventovėj.
Siauraakiai šviesmečių dievai
sužiuro į mane
pro savo mažų žvaigždelių langus...
Keliais į siūbuojančią žolę,
akimis melsvėjančios padangės
širdį ištrupinti amžinybėn
--- geidžiu.
Mano sielos šulinėly
skambčioja vanduo.
Ir sukasi ratilais žodžiai,
neištarti balsu.
Įbriskit į mane
tyliom bangom,
užmerkusi vokus
nakty
---meldžiu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-02-25 18:14:18
man labai labai patiko :)
Anonimas
Sukurta: 2010-02-24 18:08:17
\"Siauraakiai šviesmečių dievai\" - puikuma.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-02-24 09:15:16
Labai moteriškai siauraakiai dievai dūmoja:)
Geras darbas.
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-02-24 00:52:19
pavadinimas atitiko turinį - pasinėriau į gelmes...
\"širdį ištrupinti amžinybėn\"... žavu...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-02-24 00:48:59
Aha. Labai gražiai. Ypač apie sielos šulinį ir neištartų žodžių ratilus.
Anonimas
Sukurta: 2010-02-24 00:27:15
nebyliai skambus