Gelmė

Nebyliai maldai suklupau
        nakties šventovėj.

Siauraakiai šviesmečių dievai
          sužiuro į mane
pro savo mažų žvaigždelių langus...

Keliais į siūbuojančią žolę,
akimis melsvėjančios padangės
širdį ištrupinti amžinybėn
--- geidžiu.

Mano sielos šulinėly
skambčioja vanduo.

Ir sukasi ratilais žodžiai,
neištarti balsu.

Įbriskit į mane
tyliom bangom,
užmerkusi vokus
nakty
---meldžiu.
MoneLi

2010-02-24 00:23:07

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2010-02-25 18:14:18

man labai labai patiko :)

Anonimas

Sukurta: 2010-02-24 18:08:17

\"Siauraakiai šviesmečių dievai\" - puikuma.

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2010-02-24 09:15:16

Labai moteriškai siauraakiai dievai dūmoja:)
Geras darbas.

Vartotojas (-a): Maybe

Sukurta: 2010-02-24 00:52:19

pavadinimas atitiko turinį - pasinėriau į gelmes...
\"širdį ištrupinti amžinybėn\"... žavu...

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-02-24 00:48:59

Aha. Labai gražiai. Ypač apie sielos šulinį ir neištartų žodžių ratilus.

Anonimas

Sukurta: 2010-02-24 00:27:15

nebyliai skambus