Gelmė
Nebyliai maldai suklupau
nakties šventovėj.
Siauraakiai šviesmečių dievai
sužiuro į mane
pro savo mažų žvaigždelių langus...
Keliais į siūbuojančią žolę,
akimis melsvėjančios padangės
širdį ištrupinti amžinybėn
--- geidžiu.
Mano sielos šulinėly
skambčioja vanduo.
Ir sukasi ratilais žodžiai,
neištarti balsu.
Įbriskit į mane
tyliom bangom,
užmerkusi vokus
nakty
---meldžiu.