Gelmė

Nebyliai maldai suklupau
        nakties šventovėj.

Siauraakiai šviesmečių dievai
          sužiuro į mane
pro savo mažų žvaigždelių langus...

Keliais į siūbuojančią žolę,
akimis melsvėjančios padangės
širdį ištrupinti amžinybėn
--- geidžiu.

Mano sielos šulinėly
skambčioja vanduo.

Ir sukasi ratilais žodžiai,
neištarti balsu.

Įbriskit į mane
tyliom bangom,
užmerkusi vokus
nakty
---meldžiu.
MoneLi