Plaiksto vėjai motinos meilę,
O vaikai, išsibarstę - gyvent...
Ir voratinkliai rašo
Ant lopšio
Tik klegėjimo vingiuos
Maldų
Suraižyto kamieno
Takeliais
Bėga mažos
Kojelės
Vaikų...
O sodybos laukuos
Pasilikę -
Patamsėję
Plėmeliai dienų...
Skaitau ir viskas taip nutolsta... Vaikai augo, užaugo, paliko... Mintis tokia, o ir eilius kažkaip parašytas, kad būtent tokį įspūdį ir palieka. Bent jau man.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-02-22 22:30:02
perbėgo jausmų pėdelėmis... gražu :)
Anonimas
Sukurta: 2010-02-22 14:25:33
Motiniškas ilgesys...:)
Plėmeliai/ dėmelės
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-02-22 11:48:56
Pritariu visiems komentarams.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2010-02-22 01:32:42
Ir voratinkliai rašo
Ant lopšio
O kas jiems, voratinkliams, daryt, jeigu vaikai jau išsibarstę.
Patiko. Su atsiminimais.
Būk!
Anonimas
Sukurta: 2010-02-22 01:25:08
nuvirveno, tarytum pėdutėmis per smėlį
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-02-22 01:06:34
...teisingai pajutot - vadinasi perteikiau , ką norėjau perteikt
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-02-22 01:02:21
Skaitau ir viskas taip nutolsta... Vaikai augo, užaugo, paliko... Mintis tokia, o ir eilius kažkaip parašytas, kad būtent tokį įspūdį ir palieka. Bent jau man.