Ąsotis

Ąsotis tuščias vis stovėjo,
Ragautas vynas nederėjo
Aušros giesmių augintų uogų
Surast, užuost širdim reikėjo...
Ir gaudė, kaip varpai ąsotis
Ir jo gaili rauda girdėjos -
Kol debesim atvytas vėjas
Šventa mana byrėt pradėjo...
Ąsotis ir mana derėjo -
Saulėlydžio gaisruos žibėjo
Ir vis skambėjo ir skambėjo...
Ąsotis ir mana byrėjo...
Laũmele

2010-02-21 00:19:50

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2010-02-21 23:29:00

o man asmeniškai jis patinka :)...man savas kaip vaikelis:), netyčiukas :)...gal reikia mokėt skaityt

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2010-02-21 16:33:42

balastas.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-02-21 15:43:25

Ąsotis ir mana derėjo, byrėjo... Įdomi mintis. Iš tiesų burtai. :)

Anonimas

Sukurta: 2010-02-21 13:13:01

Mana (dievų maistas) > kirtis pirmame skiemenyje.
Reikėtų daugiau svorio, jėgos. Raiška skamba kiek vaikiškai.

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2010-02-21 12:56:44

kartais eilės ir mintys tiesiog išsiveržia ir nekyla ranka jas perrašyt, perrimuot

Anonimas

Sukurta: 2010-02-21 12:47:17

Tiesa, gerą mintį kiek trikdo toks ritmiškumas. Galbūt jis savaime susidėliojo:)

Anonimas

Sukurta: 2010-02-21 10:30:44

Lia lia lia rimavimas, nors mintelė yra.