Ąsotis tuščias vis stovėjo,
Ragautas vynas nederėjo
Aušros giesmių augintų uogų
Surast, užuost širdim reikėjo...
Ir gaudė, kaip varpai ąsotis
Ir jo gaili rauda girdėjos -
Kol debesim atvytas vėjas
Šventa mana byrėt pradėjo...
Ąsotis ir mana derėjo -
Saulėlydžio gaisruos žibėjo
Ir vis skambėjo ir skambėjo...
Ąsotis ir mana byrėjo...