Aš įpratau
Gailėti nepažįstamų veidų,
Smalsiai mirksėti
Tolstančiam praeiviui.
Regėti blėstančias naktis,
Liūdėti žiemą,
Minutėms mušant dvyliktą
Užmerkt akis.
Galbūt per daug svajojau,
Gal per daug žaidžiau.
Galbūt net ašarų per daug
likimas skyrė.
Gal - myliu jį?
To nežinau,
Bet įpratau
Kartoti jojo vardą tyliai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-04-23 12:14:18
Reikia atprasti.Nuo daugelio dalykų,kurie skaudina.
Vartotojas (-a): sada
Sukurta: 2010-04-22 21:18:35
Švelniai, gražiai, taikliai. Malonu skaityti šiltus žodžius.
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2010-02-22 20:03:09
Jaučiasi nuoširdumas.
Anonimas
Sukurta: 2010-02-21 17:19:21
Už paskutinį posmą, paskutines keturias eilutes spaudžiu ranką ir drįstu sakyti \"šaunu\" (tiesiog taikliai pataikei).
Anonimas
Sukurta: 2010-02-21 10:38:40
Užrašyta nuotaika dar nėra eksperimentas.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-02-21 01:04:45
Gal - myliu jį?
To nežinau,
Bet įpratau
Kartoti jojo vardą tyliai.
...toks švelnus ilgesys nubangavo...
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2010-02-20 22:56:26
dvigubas eksperimento nulis, o įprotis taip tyliai, tyliai... nesikartosiu