Aš įpratau
Gailėti nepažįstamų veidų,
Smalsiai mirksėti
Tolstančiam praeiviui.
Regėti blėstančias naktis,
Liūdėti žiemą,
Minutėms mušant dvyliktą
Užmerkt akis.

Galbūt per daug svajojau,
Gal per daug žaidžiau.
Galbūt net ašarų per daug
likimas skyrė.
Gal - myliu jį?
To nežinau,
Bet įpratau
Kartoti jojo vardą tyliai.