Už tuos metus, kurie klaidina,
Svajonėm masina, kerais,
Pakelkim šiandien taurę vyno,
Net jeigu nieks nebus gerai!
Juk žinom- krisime ir kilsim,
Iliuzijos širdy gyvens,
Ne tą, ką reikia vėl pamilsim
Ir laimė tik pasivaidens.
Taigi, už ją- kurios nerandam,
Kažko ieškodami aklai,
Už viską, ko mes pasigendam,
Nebus ko niekad- net už tai!
Už mūs turtus ir vargšo būtį,
Už klystekelius-visad jų bus,
Už nuoširdumo nors truputį,
Už giedrą dangų ir žaibus!
Už nežinojimą ir klaidą,
Už viltį, džiaugsmą ir kančias,
Už šypsnį draugišką, atlaidų,
Už skrydį tiesiai į žvaigždes!
Už kažkieno akis, paguodą,
Už tai, kuo tenka nusivilt,
Už tą gyvenimą, kur duoda
Gal paskutinį šansą kilt!
Te suputoja taurė vyno,
O kad nebūtų apmaudu-
Jeigu viena neapsvaigino,
Šįvakar kelkime už du!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): ardas
Sukurta: 2010-02-25 17:30:01
Gražus tostas,tad už tai... :)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-02-24 17:23:50
gražiai paraginta :)...išsamiai
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2010-02-22 19:56:53
Praktiškai pritaikoma kūryba :) , kodėl gi ne.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-02-20 19:36:11
...gražus tostas...erdvės jam puikios linkiu...
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-02-20 16:49:38
Pritariu tam tostui. Patiko eiliukas.Pasiimu.
Anonimas
Sukurta: 2010-02-20 16:41:41
NežinojimĄ; klystkElius.
Pasakykite, kai bus proga. To tikrai pakaks.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2010-02-20 14:14:39
Geras tostas.Kelkim už gyvenimą,kuris mums duotas,nes kitaip jau nebebus-mes jo nepakeisim,jei jau MUMS TOKS DUOTAS.