O atmintie, šviesių dienų nešėja,
Meldžiu, užklyski vėlei pas mane.
Per laiko gaudesį, per vėją
Ateiki guodžiančia žinia.
Ateik nors trumpai valandėlei,
Prisėsk, prakalbinki mane.
Pavasario žiedus pakeis speiguotios gėlės,
O tu paliksi laukiama viešnia.
Ateik, atmintie, į mano naktį,
Į valandą, neturinčią baigties.
Byloki tai, ko lemta man netekti,
Tik neatimk, nesudaužyk vilties...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-02-20 17:27:01
Ačiū. Patiko labai .Kai laikas metus nusineša ,tai lieka tik atsiminimai...Pasiimu.
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-02-20 16:39:04
Liūdnas eilius, bet labai patiko, todėl pasiimu.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2010-02-20 14:30:50
Paskutinės eilutės apvainikuoja visą kūrinį.Puiku.
Anonimas
Sukurta: 2010-02-20 09:23:15
labai liūdnai, išties
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-02-20 09:17:30
Atmintis - tai, kas sieja mus su praeitimi, viltis - su ateitimi. Gražu ir prasminga...