O atmintie, šviesių dienų nešėja,
Meldžiu, užklyski vėlei pas mane.
Per laiko gaudesį, per vėją
Ateiki guodžiančia žinia.

Ateik nors trumpai valandėlei,
Prisėsk, prakalbinki mane.
Pavasario žiedus pakeis speiguotios gėlės,
O tu paliksi laukiama viešnia.

Ateik, atmintie, į mano naktį,
Į valandą, neturinčią baigties.
Byloki tai, ko lemta man netekti,
Tik neatimk, nesudaužyk vilties...