Mes laimingi kilom į kalnus.
Debesėliai plaukė pro šalį.
Aš ištiesiau ranką ir delnu,
Vieno jų paglosčiau kraštelį.
Debesėlis, labai sutrikęs,
Gal iš laimės visas rasojo.
Drėgną bučinį man palikęs,
Suvirpėjo ir nuplasnojo.
Kuo aukščiau- debesų daugėjo
Ir pravirko jie netikėtai.
Perlais ašaros jų byrėjo-
Mes patekom į patį lietų.
Bet saulutė suplėšė miglą
Ir nuskaidrino pilką dieną
Tiktai perlai vis dar žvilgėjo
Ant rasotų kalnų blakstienų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-02-20 18:43:58
Debesėlis, labai sutrikęs,
Gal iš laimės visas rasojo.
Džiaugiuosi skaitydama. Kaip galima apie paprastus dalykus paprastais žodžiais nepaprastai pakalbėti... :)
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-02-20 15:35:43
Eiliukas lengvas lyg debesėlis...Patiko.
Anonimas
Sukurta: 2010-02-20 09:16:36
labai mielos eilės...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-02-20 00:29:28
Gražus kilimas. Svarbiausia, kad saulė išlindo... Bet perlai tai lietaus :)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-02-20 00:15:00
oi koks gaivus vasaros lietus:)