Mes laimingi kilom į kalnus.
Debesėliai plaukė pro šalį.
Aš ištiesiau ranką ir delnu,
Vieno jų paglosčiau kraštelį.

Debesėlis, labai sutrikęs,
Gal iš laimės visas rasojo.
Drėgną bučinį man palikęs,
Suvirpėjo ir nuplasnojo.

Kuo aukščiau- debesų daugėjo
Ir pravirko jie netikėtai.
Perlais ašaros jų byrėjo-
Mes patekom į patį lietų.

Bet saulutė suplėšė miglą
Ir nuskaidrino pilką dieną
Tiktai perlai vis dar žvilgėjo
Ant rasotų kalnų blakstienų.