Blyškiai šviečia vidurnakčio lempa.
Tyliai žiūri pelėda nakties.
Ir blaškais po užburtąjį kampą -
Ieškai krislo klajūnės vilties.
Tarp delnų surakinta galva
Šaukia dangų ir žemę prabilti -
Vien pilka begalinė spalva
Nebeleidžia net minčiai pakilti.
Vien be garso laša minutės
Į širdies ištuštėjusią erčią -
Už tą trumpą akimirką būti
Dovanoja tau ašarą karčią.
Dovanoja - kodėl, nežinai,
Tik sudūžta vidurnakčio lempa
Ir šešėlių juodieji sparnai
Dengia tavo užburtąjį kampą...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-02-19 15:15:46
Skausmingai gražus eiliukas. Patiko.
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2010-02-19 09:48:18
Gražiai...
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2010-02-19 09:16:25
Tikra vidurnakčio nuotaika. Gerai perteikta.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-02-19 09:06:19
Slogus labai.
Vartotojas (-a): martinas
Sukurta: 2010-02-19 01:34:33
Pažinimas ateina per skausmą.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-02-19 00:35:10
Gražu. Užburiančiai veikia.