Santrauka:
Nyksta vienkiemiai...
Ažu metų posūkių nebesmatą
tas basakojas vaikystes vingių,
bet da dažnai lyg girdžiu
Švintosias slėny pustamus dalgius,
katrę skumbėdavą kaip varpai...
Bet vienkemiai nyksta ir tinai.
Nyksta anys iš letą,ramiai,
kur aždaryti lungai,
ažuarti mūsų vaikščiati takai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-03-01 20:08:07
ir vėl nostalgija...
Anonimas
Sukurta: 2010-02-19 11:41:37
Gerai surašyta, niekas neišlieka amžiams toks pat
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2010-02-18 17:07:17
Nyksta vienkiemiai, baigia užžellti takeliai. Ir vis tiek jie gyvi mūsų širdyse.
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2010-02-18 14:38:50
Ašei irgi girdžiu...
Anonimas
Sukurta: 2010-02-18 13:40:02
...kaip švelniai, graudulingai...Gražus atminties paveikslas. Nyksta daiktai, išnyksime ir mes su savo įmintais takeliais. Ratu. Belieka grožėtis turima Akimirka...
Patiko.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-02-18 13:29:56
...pagauta nuotaika...tikrai liūdna, kai vienkiemiai nyksta...jie juk mūsų gyvastis ir puošmena...