Per skruostą rieda ašara karšta -
Širdis maldoj suklupo.
Tik nepalik manęs, viltie,
Tik nepalik,
Kada pasaulis aižėja ir trupa.
Sudėjau į tave dienų plakimą,
Visas tyras aušras padovanojau,
Meldžiau globoti manąjį likimą,
Suklupusį prie Apvaizdos kojų.
Gyvenimo saulėta palydove,
Dėkoju tau už tyra ir už drumsta,
Juk tu tarp mūsų visad palieki,
Nors gūdžiai dunda
Paskutiniai grumstai...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laiza
Sukurta: 2010-02-24 07:55:06
Labai tikras, ačiū.
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-02-18 23:58:43
Nuoširdus...
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-02-18 15:57:31
malda. Asmeniška per daug.
Man nepatiko.
Anonimas
Sukurta: 2010-02-18 15:26:46
Liūdna...Bet tai liečia mus visus...Aš glaudžiu prie mėgstamų savo .
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-02-18 13:57:30
Smigtelėjo...Liūdnas prašymas...Viltingas...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-02-18 01:19:20
Apie viltį, bet liūdnai :( . Bet už tai, kaip gražiai :)