Per skruostą rieda ašara karšta -
Širdis maldoj suklupo.
Tik nepalik manęs, viltie,
Tik nepalik,
Kada pasaulis aižėja ir trupa.
Sudėjau į tave dienų plakimą,
Visas tyras aušras padovanojau,
Meldžiau globoti manąjį likimą,
Suklupusį prie Apvaizdos kojų.
Gyvenimo saulėta palydove,
Dėkoju tau už tyra ir už drumsta,
Juk tu tarp mūsų visad palieki,
Nors gūdžiai dunda
Paskutiniai grumstai...