dar ilgai vakarop nutviekstą brydę
toj pievoj, kurioj mus užaugino
vėjas žvarbus, rudenio,
vis regėsiu per miesto schemą –
suraizgys gatvės kraujagysles
ir visas link širdies,
plaus peizažus, bet
užmiršt neužmiršiu ir
išlydėsiu tave,
kur ateitis praeitį
pasitinka.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Madeleine
Sukurta: 2010-02-18 20:30:49
Pagalvočiau dėl formos: kūrinio mintis pinama labai nuosekliai ir apgalvotai, tačiau forma jos nepapildo, galbūt netgi labiau išdrasko. Patiko, kaip reiškiate mintis.
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2010-02-18 10:07:27
Šiaip neblogai, įdomios miesto-gamtos paralelės. Pirmu skaitymu kliūna "...vėjas žvarbus, rudenio, vis ..." Skaitytojo patogumui gallima pasakyti aiškiau: "rudens vėjas žvarbus" arba tik "vėjas žvarbus". Bet tai - tik technika. Mintis visada yra sverbesnė.