dar ilgai vakarop nutviekstą brydę
toj pievoj, kurioj mus užaugino
vėjas žvarbus, rudenio,
vis regėsiu per miesto schemą –
suraizgys gatvės kraujagysles
ir visas link širdies,
plaus peizažus, bet
užmiršt neužmiršiu ir
išlydėsiu tave,
kur ateitis praeitį
pasitinka.