. Paleisti šunys,
   apšviesti žibintų,
   skuodžia nuodėmių išpirkėjai,
   purvu apdribusiu sniegu.
   ----------
   Čia pat,
   lede įšalus vienatvė,
   laisvėje palikti,
   džiaugsmo vagys,
   palikti ir laisvi,
   vagys bėga-
   nepaslysta liūdesiu.
   Šio šukės,
   i š b a r s t y t o s
   po gatvę,
   k u r i, neturi pavadinimo,
   k u r i o j, niekas negyvena,
   k u r i o j, niekas nežino,
   k a i p ji vadinas;
   Liūdesys, sudužęs,-
   žibintų šviesoje
   š ą l a.
   ----------
   Šąla.
   Šąla oras;
   laisvi vagys,
   idilėj,
   tobulybės fazėj.
   ----------
   Vienišas noras,
   nuneštas paleistų šunų.
   Tu nebegali galvoti,
   jausti;
   Griūna vartai,
   pragaro pavaldiniai,
   pikti-nesuvaldomi,
   išvaryti iš rojaus.
   ..........
   Be galo, gaila,
   sudrumstyto miego,
   dvasių namų-kapinių-
   užpustytos sučežusio,
   girgždančio sniego,
   supynių grandinių.
   ----------
   Šaltas, vienišas laukas-
   bijai įkvėpt-
   v i r s i  ledu.
   Atsivėrusi Visata,
   pervėrė monotonijos širdį,
   šimtąją sekundės dalį,
   regėjom
   Titaniką didį,
   užliūliuotą miego,
   sudrumsto Atlanto pūgos;
   šunys, nešini degtukų - - -
   uždegė sniegą,
   užsiliepsnojo
   leisgyvis pavasaris,
   nematyk-
   p a t a p s i  vagim.
   ---------
   Pakėlėm akis į viršų-
   nebe nuostabus,
   O TIK,
   žvaigždžių suvarpytas dangus.
   Nekalbėk-
   i š n y k s i . ---