Žiemos bežadės baltą baltą maršką
Į krikšto marškinius sukarpo spinduliai.
Giedorių mielas energingas maršas
Sugrįžo tėviškės pažadinti žvaliai.
Po upę sklidiną žemelė prakaituoja -
Gyvybės gausą gimdanti mama.
Svajas ir rūpesčius susirenka artojai -
Ką į aruodus prikrėtė žiema.
Ar tavo kraujas gieda atgimimą,
Ar jausmo grūdas dygsta širdyje?
Gal sunkios rankos baltą maršką ima
Ir geismą gęstantį vynioji pats į ją?
Sustok akimirkai.Vienatvės palšą rūką
Tegul išsklaido klegantys vaikai.
Jei siūt jiems marškinius jėgų tu ir pritrūkai,
Meilingą žodį dar gal atradai?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-02-18 01:31:49
tikrai - nebūkim bambekliais! puikios eilės :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-02-17 21:03:00
Kaip visada puikus rimas, o ir mintis ne prasta. Patiko.
Anonimas
Sukurta: 2010-02-17 20:36:53
Nenulyrinta. Gerai. Ritmas pagaulus.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-02-17 15:54:16
Gražu...apie gyvenimą :)