Žiemos bežadės baltą baltą maršką
Į krikšto marškinius sukarpo spinduliai.
Giedorių mielas energingas maršas
Sugrįžo tėviškės pažadinti žvaliai.

Po upę sklidiną žemelė prakaituoja -
Gyvybės gausą gimdanti mama.
Svajas ir rūpesčius susirenka artojai -
Ką į aruodus prikrėtė žiema.

Ar tavo kraujas gieda atgimimą,
Ar jausmo grūdas dygsta širdyje?
Gal sunkios rankos baltą maršką ima
Ir geismą gęstantį vynioji pats į ją?

Sustok akimirkai.Vienatvės palšą rūką
Tegul išsklaido klegantys vaikai.
Jei siūt jiems marškinius jėgų tu ir pritrūkai,
Meilingą žodį dar gal atradai?