išminties taku

gera būti apdraskytai
maita pavirtusiai šiandien

matau jau takus pervertus
šalpusnių žiedais
kaktoje kalasi pirmos snieguolės

kūne laiko votys veriasi

/lyja/

kylu išmint/ies/u taku

/rūkas/
Maja

2010-02-16 20:28:35

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Maja

Sukurta: 2010-02-17 17:10:23

Malonu, kad skaitote. Tačiau reikia skaitant ir mąstyti. Jei padėti pasvirieji brūkšniai, vadinas, jie reikalingi man. Su skyryba, autorius žaidžia kaip nori. Skaitytojas, deja, turi suskaityti taip kaip parašyta. Ir susidėlioti, viską į vietas pats. Mano darbai iš ties gana sudėtingi, kai kurie galbūt ir nesuvokiami. Tačiau, tam ir esu, kad stebinčiau. Su \"Maxima\" persistengta. Suprantu, kad sunku atregzti minties fluidus, bet juk įmanoma. Nereikia savęs dar prieš skaitant užblokuoti. Niekas nevyksta veltui. Mano kūryboje, nėra nei vienos beprasmybės, kiekvienas įvaizdis turi kodą. :) Ačiū už komentarus. Atkreipsiu dėmesį į Jūsų pastabas.

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2010-02-17 12:55:48

Pirmo posmo nereikia tikrai.
O visa kita gan padoriai skaitosi:)

Vartotojas (-a): Aiškiaregė

Sukurta: 2010-02-17 12:11:03

gera būti apdraskytai
maita pavirtusiai šiandien - ? kas čia? \"subtili skausmo raiška\"? Kvepia maximos mėsos skyriumi. kai kurie momentai galbūt būtų gražūs, bet kontekstas - ne. Ir kam pasviri brūkšniai? nemanot, kad bendram vaizdu kaip ir per įmantru, nusveria?

Vartotojas (-a): martinas

Sukurta: 2010-02-17 00:28:09

Man dar trūksta iki suvokimo... :O

Vartotojas (-a): Maybe

Sukurta: 2010-02-17 00:27:37

išties labai įdomus,nors maita pavirtusi,bet pavasariškai gaivu... prisiminiau J.Ivanauskaitės iliustraciją ant knygos viršelio,su pakalnutėm,nusišypsojau...žavu...

Anonimas

Sukurta: 2010-02-16 22:14:53

žodžių akro/batika

Anonimas

Sukurta: 2010-02-16 20:40:04

įdomus darbas.