Ne ten, kur visos kalvos
Susikerta į vieną tašką,
Prasideda dangus.
Ne ten, kur pastelinės spalvos
Mėlynumu išblaško.
Prasideda dangus
Ne ten, kur mamos voverytės
Saulę mažom akim palydi.
Prasideda dangus
Ne ten, kur brėkšta žaros ryto,
O aš joms žavesio pavydžiu.
Ne ten atsidengia skliautai,
Kur margi debesys sukiojas,
Kur ežerus apkloja ūkana.
Atsidengia skliautai
Ne ten, kur medžiai nebesišakoja.
Ne ten- man jau gana...
Kur prasideda dangus
Nėra dievų, nėr saulės ir jokių sparnuočių...
Kur atsidengia skliautai,
O, kad aš žinočiau!
Gal giliai giliai, ten, kur tu man brangus,
Gal toj gilumoj prasideda dangus...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Aiškiaregė
Sukurta: 2010-02-17 12:09:21
Prastai rimuota prasta proza.
Anonimas
Sukurta: 2010-02-16 22:33:53
Perkeliu į moksleivių skyrių.
Kartojimai šįkart nestiprina įspūdžio.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-02-16 21:11:56
ilgesingai...netektis nerodo dangaus
Anonimas
Sukurta: 2010-02-16 17:18:53
...gražiai, jausmingai.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-02-16 16:53:47
Ne ten, kur medžiai nebesišakoja.
Ne ten- man jau gana...
...gražūs įvaizdžiai...šviesus...
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-02-16 16:00:09
ritmingumas šlubčioja. o šalia graži mintis teka. o dangus prasideda mums už nugaros, gal dėl to niekada jo nepamatom. ;)