Aš prašau tik gyvent amžinai,
Leist matyti akims, groti pirštams.
Atiduosiu save – pasiimk,
Kai man kraujas tekėt liks per tirštas.
Tik prašau man neleisti užgest,
Noriu plakančią širdį palikti
Ir plaučius – lai kvėpuos be manęs,
Kai nebūsiu, mane padalinki.
Aš išeisiu, palikusi kūną,
Kas atliks – ugnimi sunaikink.
Ir kažkur, dar tik siela man būnant
Aš sugrįšiu Tavęs išdalint.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Aiškiaregė
Sukurta: 2010-02-17 12:07:11
Kai man kraujas tekėt liks per tirštas - kažkas čia negerai.
Ir kažkur, dar tik siela man būnant - neaiški mintis.
Antras posmas man kvepia kažkokia organų donoryste, nežinau.
O šiaip jau - na, kaip moksleivių kūrybos skilčiai tai gan neblogai, būna ir blogiau.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-02-16 11:10:09
plunksna per ploniausiais stygas. ech, tiesiai į paširdžius :)
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-02-16 10:27:00
Smigtelėjo...Jautriai...