Tikėt ar netikėt – nebežinai,
Perdaug jau visko šiandien atsitiko,
Ne rankos plazda vėjyje – sparnai,
Gyvenimas pasislėpė tarp knygų.
Nėra nei filosofų, nei žynių,
Tik neįmantrūs žodžiai artinas prie lūpų.
Viršūnės tolimos gyvenimo kalnų
Vienuolio rūbuos įsisupę.
Įsiskaudėjo šiandien visata,
Planetos neritmingai sualsavo,
Žydėjimo pusnis balta
Ties praraja krauju bangavo.
Išilgino šešėliai vakaruos
Gyvenimo klaidų naktis žaizdotas.
Nebe medus, o nuodas gyvasties koriuos,
Pasaulio veidas ašarotas.
Gyvenimas – bedugnės pakraštys,
Lig prarajos – trumpiausias kelias,
Tiktai širdy gyvybė, lyg rakštis
To vieno žingsnio žengt negali...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2016-06-24 02:06:09
Lai ir nežengia.
Anonimas
Sukurta: 2010-02-15 22:47:23
Tiktai širdy gyvybė, lyg rakštis > stipri mintis.
Vartotojas (-a): Beprotybė
Sukurta: 2010-02-15 21:08:29
Dilema keičia dilemą.Persmelktas užtikrintumu,tiesiog rodos Jūs žinot visas tiesa visus atsakymus ir tik POKŠT nebežinot ,kaip pritaikyt ir gyvenat pasidėjus tą sumišimą ant kelių.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-02-15 20:53:33
Ir mintis nėra paprasta, ir rimas puikus. O ta vieta
...Tiktai širdy gyvybė, lyg rakštis
To vieno žingsnio žengt negali...
yra tikras perliukas.