Tikėt ar netikėt – nebežinai,
Perdaug jau visko šiandien atsitiko,
Ne rankos plazda vėjyje – sparnai,
Gyvenimas pasislėpė tarp knygų.

Nėra nei filosofų, nei žynių,
Tik neįmantrūs žodžiai artinas prie lūpų.
Viršūnės tolimos gyvenimo kalnų
Vienuolio rūbuos įsisupę.

Įsiskaudėjo šiandien visata,
Planetos neritmingai sualsavo,
Žydėjimo pusnis balta
Ties praraja krauju bangavo.

Išilgino šešėliai vakaruos
Gyvenimo klaidų naktis žaizdotas.
Nebe medus, o nuodas gyvasties koriuos,
Pasaulio veidas ašarotas.

Gyvenimas – bedugnės pakraštys,
Lig prarajos – trumpiausias kelias,
Tiktai širdy gyvybė, lyg rakštis
To vieno žingsnio žengt negali...