Dėde, gražinkit saulę.
Prašyčiau.
Nelieskit žemės po kojom.
Susimildamas.
Nebyliui paskolinau
Du kilogramus tylos.
Jis kaip niekad nerangus.
Ypač šiandien susijaudinęs.
Atleiskit.
Pratęsim pokalbį vėliau.
Taip.
Dabar pokalbį su dėde.
Kur baigiau?
Man reikia saulės.
Susipraskit.
Tik ji rečiau išnaudoja.
Užmokėsiu skola.
Nebylio. Per mažai?
Turiu dar truputį tylos.
Užteks?
Aš pasiimsiu paskolą.
Neduos?
Pasistenkit. Ačiū.
Atsilyginsiu, Dėde.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eile Tyla
Sukurta: 2010-02-18 12:27:19
Tai, kad čia nėra proza.
Vartotojas (-a): Aiškiaregė
Sukurta: 2010-02-17 12:04:13
Sakyčiau labai prasta nesutvarkyta proza. ne daugiau. Norėjot kažkokio neva moderno, savitumo, o išėjo kažkaip... nekaip.
Anonimas
Sukurta: 2010-02-15 20:56:29
galimas ir toks monochromatinis kalbėjimas. bet jau kėsinasi pamaldavimų paprašymų neveiksnumas. meskit lauk tą dėdę, nei jis užkariautojas, nei Tu paskolomis atsilyginsi.
gerokai silpnesnis darbas nei buvęs prieš.
Brandinkite mintį, tobulinkite savąsias kūrybines įžvalgas.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-02-15 20:31:24
Iš tiesų originali mintis :)
Vartotojas (-a): Beprotybė
Sukurta: 2010-02-15 14:54:19
Nenustoju stebėtis Jūsų minčių išmoningumu.