Vanduo

Paliesk akmenį po lietaus, –
Tai mano širdis.
Samanų truputį mažiau,
Nes Dievas gailestingas.

Mėgstu žiūrėti į Jį.
Dievą.
Išgąsdinau.
Mėgstu žiūrėti į vandenį.

Dairausi aplinkui.
Jis visur, kaip ir Dievas:
Medy, debesy, net many.
Gal tai vienas ir tas pats?

Jis manyje.
Suteikęs gyvybę,
Netrukdyk. Pokalbį su oru.
Kada palikti mane derasi.

Būk gailestingas.
Tu ir dykumoj Dievas.
Tu ir saulėj Dievas.
Ar to gana? Gal.

Dar nepalik.
Netarsiu jo vardo be reikalo.
Vanduo.
Eile Tyla

2010-02-14 14:40:58

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2010-02-14 21:44:17

Žaviuosi tavo minties švara.
Sveika sugrįžusi.

Anonimas

Sukurta: 2010-02-14 14:54:29

Ypatinga dvasios švara įkvepia tokį stebėjimą(si).
Šaunuolė.
Sipriai peržengei tradicinę moksleivišką kūrybą.