Iš sapno nerimu šiąnakt prikėlei -
...Tu bučiavai mane į lūpas...
Tarytumei ledokšniu palytėjai -
Tuo vėju kurs Arktyje supas.

Apkritusiais plaukais paslėpus veidą,
Nebylia vilione kažkur kvietei:
Tarytum aklą uždangą praskleidus,
Gal nerimu pačiu lietei..

Ne patiklų kūną, o pačią širdį,
Kuri keistai dunksėjo liūdesy.
Bučinys taip panašus į angies kirtį -
Jis priminė koks laikinas esi.

Ranka nubraukusi nuo veido plaukus,
Akimirkai sustingai pozoje grakšti -
Dievaite iš miglų išplaukus,
Iš kur tą būsena troški?

Budėjo į mane tvirtai įkibus
Lyg tamsiame dangaus skliaute Aušrinė.
Keistu žvilgsniu į sielą palikai įsmigus,
Tarsi ledokšniu pervėrei krūtinę.