Eidami į pasimatymą, kalbėjo su savim,
Apakinti šaltos Aliaskos saulės.
Kariavo svajonės užgimę,
O jų motinos savo vaiko gailės.
Žodžiai liejos giedodami giesmę,
Tirpstantis ledas kalbėjo žuvims,
O jos gelstantis veidas nurimęs
Jam šnabždėjo: „tavo sodai nuvys“.
Ir dabar šios eilės skamba jų žingsniais,
Sniegas krenta svajingu ritmu,
Magnolijos žiedas lengvabūdiškai žaidžia
Ir paskutinę jų tragiškos meilės eilutę kuriu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-02-15 08:33:29
Taip, reikia pagryninti.
Anonimas
Sukurta: 2010-02-14 13:15:10
Jausminga, bet trūksta lygumo.