Iš ilgesio jau visa tai,
Iš ilgesio, arba iš sniego
Prisninga kiek tiktai matai
Ir šiurpas nugara nubėga,
Kad grafiška, kad nežinai
Tikslaus pajūrio smilčių skaičiaus,
Užspaudi sielą ir laikai,
Galbūt galėtum neišeiti,
Galbūt galėtum neprabilti,
Sutrupinti žodžius kaip ižą,
Stebi jį plaukiantį po tiltu,
Žinai, ir vėl kažkas sugrįžo
Ir graužiasi, ir neramu,
Ir klausia tikro jūros gylio
Sakytum, neturi namų ---
Turiu. Ir į tave nutylu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-02-14 11:26:44
...puikus kūrinys.
Anonimas
Sukurta: 2010-02-13 21:22:24
Labai geras eilerastis....viskas labai subtiliai suderinta - nepertemta.idealu...
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2010-02-13 19:23:08
Iš tikrųjų labai labai...Pasiimu. Ačiū. :-)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-02-13 18:18:39
Labai... Labai, patiko. :)
Vartotojas (-a): Beprotybė
Sukurta: 2010-02-13 16:25:01
Kaip tik laikau rankose Sigito Parulskio knygelę ,,Iš ilgesio visa tai\'\'........Ech,nostalgija.
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2010-02-13 16:07:14
Puikiai!!