Iš ilgesio jau visa tai,
Iš ilgesio, arba iš sniego
Prisninga kiek tiktai matai
Ir šiurpas nugara nubėga,

Kad grafiška, kad nežinai
Tikslaus pajūrio smilčių skaičiaus,
Užspaudi sielą ir laikai,
Galbūt galėtum neišeiti,

Galbūt galėtum neprabilti,
Sutrupinti žodžius kaip ižą,
Stebi jį plaukiantį po tiltu,
Žinai, ir vėl kažkas sugrįžo

Ir graužiasi, ir neramu,
Ir klausia tikro jūros gylio
Sakytum, neturi namų ---

Turiu. Ir į tave nutylu.