Tėvą dalgę senai negalūsta,
Ažužėlą vaikystęs kiemas,
Graudulys, susisūkis gūžtų
Pą klevais blausioj menasienaj.
Nebečiulba rytą lakštingala,
Laikas rasų širdy išdžiavyną,
Prisminimai – paguoda venintelą
Šytų sopulį apmalšina.
Dą sapnuojas kartais židėjimas
Na kalnalią saulai atsiritunt...
Bet sapnus išnešioja vėjas
Kasdenybę pilka atsiveria.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2016-06-24 02:03:38
Labai, labai ,labai...
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2010-02-15 10:13:06
Gale būt, kad tamsta ir teisi, nes, \"kas kraštas- tas mada\", kaip patarla saka. Kožnam kaimi buva sava tarmes niuansai. Tegu lieka, kaip yr.
Vartotojas (-a): ardas
Sukurta: 2010-02-14 13:51:06
Patiko...
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2010-02-13 19:20:17
Nežinau, kaip su tuo žadeliu, maną gimtam kaimi tai ,,sanai\" nesaką, tik ,,senai\", bet gal čia jau nebeautentiška, gal sumadernėjus kalba, nežinau, negaliu ginčytis... :-)
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2010-02-13 16:23:56
Jaukus turinys ir puiki kalba. Gal da vertet pataisyt "sanai", a ne "senai".
Vartotojas (-a): Mikolina
Sukurta: 2010-02-13 12:04:35
Nuostabu. A sapnuos mūs vaikystės taky da neužžėli lieka...
Vartotojas (-a): skaimik
Sukurta: 2010-02-12 20:30:14
Nebedaug, kas moka dalgy pagalūst, ar pustu papustyt. ;)
Vartotojas (-a): emulytė
Sukurta: 2010-02-12 19:59:01
labai gražus ir paprastas