Aš nežinau, gal tai visai ne eilės,
O tik širdies plakimas neramus.
Kada jinai pablūdusi iš meilės
Nebesuranda kelio į namus.
Arba žvaigždes pabėrusi į delnus,
Apakinus vaivorykštės varsa,
Kai bučinio jaučiuosi nusipelnius-
Akis suvilgo ašarų rasa.
Ar kai pašaukia toliai ūkanoti,
Kalnų upelio geliantys lašai,
Kai ketinu padebesiais skrajoti,
Kodėl manęs sustoti neprašai?
Ir nežinau, gal tai visai ne eilės,
Tik vėrinys širdies karštos, kuris
Suvertas iš vilties, kančios ir meilės,
Palikęs žodžiams praviras duris.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaimojurgis
Sukurta: 2010-02-12 11:49:53
Man rodos - tai daina :)
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-02-12 01:21:48
\"Aš nežinau, gal tai visai ne eilės,\"
patiko pradžios sumanymas klausimu,
ir tikrai čia eilės,ir subyrėjo širdin :)
Anonimas
Sukurta: 2010-02-11 22:01:28
O aš žinau, tai stebuklingos eilės,
Tai vėrinys širdies karštos,
Suvertas iš vilties, kančios ir meilės,
Tokių maną ranka deja, nepakartos.
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2010-02-11 21:39:52
Lengva ir gera skaityti. Žodžiai lyg ir paprasti, bet mieli, tikri.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-02-11 21:29:35
Tegul sako ką nori, kas nori...bet argi gali nepatikti tokios eilės ...,,Tik vėrinys širdies karštos, kuris
Suvertas iš vilties, kančios ir meilės\"...juk mūsų visų gyvenimai tokių vėrinių...tik proporcijos skirtingos :)...labai patiko
Vartotojas (-a): Beprotybė
Sukurta: 2010-02-11 20:48:26
Labai,labai,labai,labai.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-02-11 20:45:30
O tik širdies plakimas neramus... Aukso žodžiai, nes tai yra tiesa. Labai puikiai surimuotas, švelnus.