Vieną ramų vakarą „Lietuvos ryte“ perskaičiau straipsnį apie tai, kaip čigonai padūko dėl kažkokios Užgavėnių dainuškos, įžeidžiančios jų garbę ir orumą. Šis straipsnis man sukėlė daug minčių. Tuo labiau, kad savo mielus pradinukus ketinau rytoj mokyti dainelių. Giliai susimąsčiau. Iš tiesų, ko nuo mažens mes mokome vaikučius? Jiems jau interneto gana, o čia dar ir folkloras prisideda. Jau net nekalbu apie liūdnai pagarsėjusią dainelę „Du gaideliai“... Joje – visko per akis. Užuomina į homoseksualumą –  du gaideliai – viens. Moterų išnaudojimas –du  – kodėl vargšės vištelės miltus sunkiai į malūną vežė? Ką gaidžiai tuomet veikė, a? Ir trys– kodėl vaikai išnaudojami?: „O ši maža ožkytėlė miltus nusijojo“...Dar klausimas – o kaip visiems dainelės veikėjams buvo apmokėta už darbą? Kas tai – šešėlinis blynų kepimo verslas?
Kuo labiau gilinausi į tai, ką mes kemšame į nekaltas vaikučių galveles, tuo man darėsi baisiau. Aną dieną anūkėlė, parėjusi iš darželio, užtraukė: „Tupi žvirblis kamine su lapine kepure...“ Man dabar iš kart klausimas – o kas jį vargšą į tą kaminą  įgrūdo – pažeistos gyvūnų teisės. Vyras tai čia išvis netgi politines sąsajas įžvelgė – lapinė kepurė – tai Rusija, o žvirblis kamine – tai Lietuva krizėje. Štai ko mes vaikus mokome!
Už galvos nusitvėriau, prisiminusi legendą apie Eglę, žalčių karalienę.  Ko tik čia nėra: ir seksualinis priekabiavimas – žaltys marškiniuose į mergiotes žiopso, ir moters išnaudojimas – pas gimines neišleido, liepė kažkokias klumpes  sudėvėti, ir baisiausi vaikų teisių pažeidimai – nepilnamečius tardė, taikė jiems fizines bausmes ir t.t. O dar žmog... tai yra žalčiažudystė... Ne legenda, o visas kriminalinis kodeksas sueiliuotas.
Liūdnai susimąsčiau. Nejaugi nėra nei vienos skaisčios ir doros dainelės? ( apie pasakas jau bijojau net pagalvoti). Įtempiau atmintį. „Išėjo tėvelis į mišką“... ko jis ten ėjo, įdomu? Kokiu laikotarpiu? „Nušovė tėvelis pelėdą“... Ar turėjo šautuvui licenziją? Panašu, kad buvo gal psichiškai nesveikas? Kokią pelėdą nudobė – gal tą kur į Raudonąją Knygą įrašyta? O toliau – dar bjauriau – patys žinot: vargšai vaikai buvo priversti valgyti nekaltą paukštį. Ne, šita dainelė tikrai netinka. Kas dar... Ai „Siūlai siūlai susivykit...“ Šita gal ir nieko? Bet va: „siūlo galo nepalikit“ – aiški kriminalinė potekstė...
Ryte, pralaimėjusi kovą su mūsų folkloru, ir šiek tiek apkvaišusi, bitutės pilkosios maršu įšuoliavau į klasę. Kaip liepa šalia kelio palinkau šalia žurnalo, ir, it rūpintojėlis susiėmusi galvą, pasakiau:
- Vaikučiai, padainuokit man savo mėgstamiausių dabartinių dainelių.
Ir prasidėjo.... Taip, dabartinės dainos be jokių poteksčių, be klastingų užuolankų. Jei nori duoti į snukį – tai ir dainuok apie tai!