Sesuo naktis apgaubia
Juoda skraiste,
Siela tarsi vilkas staugia
Pilnatyje.
Palengva užgesta viltis
Akyse
Ir ištiesusi rankas mirtis
Kviečia keliaut su ja...
į anapus
Minkšta migla glosto
Medžių viršūnes,
Išblyškusios žvaigždės tolsta,
Pasislėpdamos rūke.
Nuodėmingame pasauly
Nerandu vietos
Ir vis keistas balsas aidi,
Tarsi kas kviestu...
į anapus
Ir suliepsnos ugnimi dangus,
Kris medžių lapai kruvini,
Krisiu ir aš - išsekęs nuo kančių,
Ir iškeliausiu su mirtimi...
į anapus
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): shwellnus
Sukurta: 2010-02-11 10:54:26
matyt toji gera kuria reiktu skaityti tai butu tamstos, kur tiek nenuvalkiotu klisiu ir tiesiog tryksta polekiu bei idealiu rimu, jau nekalbant apie raiska. kadangi aprasote tik savo mintis, jausmus, isgyvenymus ir ginkdie necituojate mintinai ismoktu garsiu mastytoju fraziu ar pasisakymu.
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-02-11 10:00:45
Į anapus skubėti tai jau tikrai nereikia, juk kelio atgal jau nebus...Dvelkia neviltimi.
Anonimas
Sukurta: 2010-02-10 21:27:35
užgesta > užgęsta (es. l.)
Nuodėmingame pasauly > o gal geriau formas suvienodint? Arba abi pilnas, arba trumpintas.
kviestu > kviestų
Rimas taisytinas. Ir kokia kliše pradedama... Polėkis yra, bet dėl raiškos jums tiesiog reikėtų šiokių tokių pagrindų ir skaityti daugiau geros poezijos. Dabar sutinku su Helga, pigu. Sėkmės.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-02-10 18:41:24
nekeliauk dar ,Shwelnulnus :)...žodžiuose jaučiasi atšilimas...nors ir kalbama ,,Ir iškeliausiu su mirtimi...
į anapus\"....