Santrauka:
Mįslė. Raktą turiu tik aš.
Dar neišmokau skraidyti ir vargu ar kada išmoksiu,
Viltis-ne ledas ir tikrai nepaslysiu,
Tik šypsokis, daug šypsokis, mano mielas, žmogau,
Šešėliu, tavo gyvenimu aš tapau.
O...
Kaip auštai...
Ten, taip ten...
Žybsi mėlyna širdis (tarsi spalvą Betelgeizės pavogus)
Ir dega, liepsnoja vakaro žaros (šypsausi, aš laimingas žmogus)
Svetimą šešėlį pavogęs beldžiu į visatos duris,
Policija? Ak, tai tie patys sunykę troškimai,
Nagi atidarykit baltosios, varnos, vartus; Svetimieji akis atmerkit.
Ak, ir ledo karalienė dar barsto,
Tą niekingai baltą netikėlį sniegelį,
Svetimieji, baltos varnos-ne mano,
Alpėse pradėjo šokti, įsileido mane dar kartelį.
Aš niekam nesakysiu:
Ką regėjau, ką mačiau
Nes skraidyti dar neišmokau ir vargu ar išmoksiu,
Džiaugiuos ,kad įleidot, užminėt mįslę ir leidot šypsotis-
Baltosios varnos, Svetimieji.
Aš pavogiau tavo šešėlį,
Juo pavirtau.
Dar kartelį-
Manęs nepažino ir aš grįžau.
Aš-vis dar besiblaškantis tavo šešėlis,
Nematoma ryškiausia žvaigždė.
Mielas, mano , žmogau.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): ta_pati
Sukurta: 2010-02-22 22:22:40
Šis kupinas balasto, braukyt ir braukyt.
Neišryškini pagrindinės minties, užgožia žodžių lavina.
Anonimas
Sukurta: 2010-02-10 15:17:40
Reikėtų gryninti, švarinti.
Vartotojas (-a): jane doe
Sukurta: 2010-02-09 21:34:55
gana padrikokas. prozinis tekstukas. pasigedau kiek ekspresyvesnio zodzio, itaigesnes minties.
filosofine-prasmine dalis - grazi. bet vis tik truksta tai minciai rubelio dailesnio
Anonimas
Sukurta: 2010-02-09 20:56:02
Praleistų raidžių yra, prieš ir po brūkšnio reikia dėti tarpelius.
Priešpaskutinį posmelį reiktų taisyti, galima be to \"aš grįžau\", nes negražiai susirimuoja su \"pavirtau\". (Apskritai labai jau daug galūnių su -au...) Užtektų ir tiek:
Aš pavogiau tavo šešėlį,
Pavirtau juo.
Manęs nepažino.
Taigi padailinus būtų visai neblogas darbelis. Nustebino.