keistas žmogus

Žiūri žmogus į saulę
Vakarės laidos valandoj.
Regi, kaip medžių apsiaustai žali
Ją supa ir migdo ryto šviesiam atgimimui.

Keistas žmogus -
Rašo saulei eilėraštį naktį,
Kai miega medžiai ir paukščiai juose,
Sapnuodami mėlyną erdvę.

Dar keistesnės jo mintys,
Palikę jį vieną naktiniam pasauly
Ir pabirę ieškoti paparčio žiedo.

O išmirkę sidabro rasoj
Jos sugrįžta tarsi prasikaltę
Ir prašo nebylaus atleidimo.

Keistas žmogus eina tenai,
Kur medžių tamsi brolija
Kelia saulę ryto šviesiam atminimui...
Antanas Gintautas

2010-02-09 00:54:57

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Liepa

Sukurta: 2010-02-09 10:15:29

Iš tiesų tai visi mes pakankamai keisti. Apie mane čia :)

Anonimas

Sukurta: 2010-02-09 08:52:18

Rašo saulei eilėraštį naktį > rašo, kai labiausiai pasiilgsta:-)
Pavadinimą keisčiau. Per daug pragmatiškas tokiam darbui.

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2010-02-09 08:18:33

Du pirmi posmai stiprūs ir gražūs. Kitko man nebereikėjo.

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2010-02-09 07:44:39

apie saulę nakti,- įgimtas troškimas šviesai :)