Žiūri žmogus į saulę
Vakarės laidos valandoj.
Regi, kaip medžių apsiaustai žali
Ją supa ir migdo ryto šviesiam atgimimui.

Keistas žmogus -
Rašo saulei eilėraštį naktį,
Kai miega medžiai ir paukščiai juose,
Sapnuodami mėlyną erdvę.

Dar keistesnės jo mintys,
Palikę jį vieną naktiniam pasauly
Ir pabirę ieškoti paparčio žiedo.

O išmirkę sidabro rasoj
Jos sugrįžta tarsi prasikaltę
Ir prašo nebylaus atleidimo.

Keistas žmogus eina tenai,
Kur medžių tamsi brolija
Kelia saulę ryto šviesiam atminimui...