Santrauka:
Gamta apglėbusi mane.
Ant medžių kalba pumpurai išsprogę,
Šermukšnio šakos lenkiasi žemyn.
Esybės viltį vėl užgrobę,
Suskubo bėgt visi pirmyn.
Užmerkusi akis, naktis prabilo
Oazės augalų baltais žiedais.
Nuo saulės švytinčios pakilo
Ugninės gėlės po langais.
Tik man vienai širdis stuksena…
Ėjimas žingsnių prarastų.
Likimas žieduose gyvena –
Etiudas formų nebaigtų...
Beržai vis stovi papilkėję,
Rasos lašai ant jų – šalti.
Iš upės dugno atsikėlę
Kristalo akmenys balti.
Ant kranto – bėgantys šešėliai,
Ir akyse – gėlių žiedai.
Tarp rankų mano – vėjo gėlės.
Ėmei ir balsą išgirdai...
Etuno
2005-03-13 10:28:11
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2005-03-14 02:02:51
patiko eilerascio sklandumas. galbut nera jame kazko naujo, taciau ispudi palieka jo rimavimas, toks liuliuojantis. mmm...
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2005-03-13 13:51:17
vaikiškas.
:
Sukurta: 2005-03-13 10:47:08
Man praeitasis buvo geresnis. Pirmas: "kalba pumpurai išsprogę" - nesupratau ka noreta psakyti. Sermuksnis labai daznas augalas kuriniuose, pastaruoju metu gal per daznas... "Suskubo bėgt visi pirmyn" - kas tie visi? Pumpurai?. Lekstas ir primityvus rimas. Antras: Vel rimas , negalima rimuoti tu paciu kalbos daliu. "Ugninės gėlės" - truputi geriau. Trecias: Pirmuose dvejuose eilutese nesupratau reiksmes, ji yra? "Likimas žieduose gyvena –
Etiudas formų nebaigtų" - gerai. "Beržai" - reikejo imti kita medi :) nes berzas per gerkle lenda ;) Kazkas kitokio siam posme. Ketvirtas: "Ėmei ir balsą išgirdai" - ne. Sis paskutinis silpnas posmas. Susumavus: Rimo ypatybiu reikia pasimokyt, o jei kartais niekaip neiseitu, tuomet bandyk rasyti baltas eiles. Jei nejungi epizodu, kazkoki zenkla dek, geriausia bruksni po posmu. Taip pat daugiau susikaupimo. Atsizvelk i visu parasytus komentarus, tik is ju gali mokytis ir suzinoti kas blogai. Sekmes tau.