Santrauka:
Toks sentimentalokas...
Tu mano praeitis nurimusi –
Išaugęs ir nudžiūvęs medis.
Vien vėjas ūžauja arimuose –
Šakas jo lanksto pasimetęs.
Bet lapai jau seniai nubirę,
Neskauda, jei šaka nulūžta.
Atsigręžiu – matau aš girią,
Tik... kartais vieno medžio trūksta.
Tu mano praeitis nurimusi –
Išaugęs ir nudžiūvęs medis.
Bet mano meilė tau nemirusi
Jos šaknys gyvos metų metais...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2010-02-11 19:52:02
O jeigu žmogui trūksta kaip tik to vienintelio? /medžio/
Man patiko. Labai.
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2010-02-09 23:45:57
na tegul dar ilgai ilgai tos šaknys gyvuoja ir išaugina naują medį
Anonimas
Sukurta: 2010-02-09 19:11:19
Atsigręžiu – matau aš girią, / Tik... kartais vieno medžio trūksta. > būtų įdomiau, jei Atsigręžiu – matau aš girią, / tik... kartais medžių trūksta. Įneštų paradoksą – stipresnę metaforą.
Sklandžiai ir subtiliai. Gražu.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-02-09 18:49:44
Prasminga tiesa apie praeitį...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-02-09 18:34:59
Atsigręžiu – matau aš girią,
Tik... kartais vieno medžio trūksta.
...gražūs vaizdiniai...patiko...
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2010-02-09 18:23:30
vis tik nematau sentimentų o... jausmingai gražu... :)
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2010-02-09 10:38:17
Tik... kartais vieno medžio trūksta.
Labai artima. Patiko.
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-02-09 09:25:27
Tiesiai į širdį...praeitis...puikus eilėraštis.
Vartotojas (-a): ardas
Sukurta: 2010-02-09 09:22:24
Man irgi vidurinis patiko labiausiai.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-02-09 08:11:06
Vidurinis posmas gražiausias.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-02-09 00:50:00
Būtent taip ir norėjau pasakyti, kaip kalba radaa. Visiškai teisingai :)
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-02-09 00:46:28
Nemanau, kad numirusi... juk kai kas ir, ko gero, svarbiausia - gyva. Pamąstymai apie jausmus - rimtyje, taip traktuočiau. Palietė eilius viduje stygeles... Praeitis, ji visuomet skauda, sunku atisveikinti su ja, pabėgti... Savaip susidėliojau, tikiuosi Autorius nesupyks, jei mintys ir ne visai sutapę būtų. Pagavo...
Anonimas
Sukurta: 2010-02-09 00:45:56
\"kartais vieno medžio trūksta girioje\" - žavu.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-02-09 00:44:15
...girdisi kažkoks prieštaravimas...tarp jausmų ir žodžių...gal būt noras, kad būtų taip :)...gal klystu :)
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2010-02-09 00:20:25
Negalėčiau pasakyti, kad ji, praeitis, numirusi, nors ir pats dažnai cituoju Seneką, esą, \"klystame laukdami ateityje mirties: didžioji jos dalis jau - praeityje, nes prabėgusį gyvenimo tarpsnį valdo mirtis.\"
Nepaisant tokios išminties eilėraštis vis dėlto prigijo...