Sūpuoju gėlę,
nuo palangės link dangaus,
kai aš šalia,
kaskart sujudina užuolaidą ji lapais,
pažvelgus, tinkle regiu saulę.
Kur maži drebantys padarėliai?
pavasario pranašai,
dūzgia, ūžia lekia nesustoja,
gal kiek įkyrūs, bet pūkuoti,
tik paukščiai liepa juos globoti.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-02-08 20:10:57
Po pažvelgus labai labai norėtųsi brūkšnio... Pristabdytų mintį.
Šitą žavuliuką pagadino surimuotos dvi eilutės. Jei nerimuojat, tai verlibrą stenkitės išlaikyti ir visame tekste.
Gražus darbelis. Malonus:-)
Anonimas
Sukurta: 2010-02-08 16:00:01
Pirma strofa tvirtėlesnė. Autoriaus darbai ryškiai grynėja.