Sūpuoju gėlę,
nuo palangės link dangaus,
kai aš šalia,
kaskart sujudina užuolaidą ji lapais,
pažvelgus, tinkle regiu saulę.

Kur maži drebantys padarėliai?
pavasario pranašai,
dūzgia, ūžia lekia nesustoja,
gal kiek įkyrūs, bet pūkuoti,
tik paukščiai liepa juos globoti.