Man vienuma ištrynė protą,
Kaip trinas skylės parko suolo atramoj.
Pelenus subarstė į mano širdį, odą.
Cigaro dūmais jausmą užgesino manyje.

Ir tyluma, kaip oras, įsiliejo kambarin,
Balti balandžiai aguonas mano draskė.
Raudonos lūpos sukuždėjo tau vienam...
Apie gražiausią šio pasaulio gluosnį.