Minčių įspeistas aš į kampą,
Pripažint be širdgėlos turiu:
Tiesos takelį klampoju klampų,
Ne magistrale, ne tiesiu keliu.
Čia lekia žvitrūs, pažinę tiesą.
Tikėk manim: esu nepavydus.
Ji lyg žaltvykslė, jos nepaliesi –
Į tolį tols lyg amžinas dangus.
Jos nepasieksiu, teks nusivilti.
Užstrigs takelis kažkur pakelėje.
Galbūt tiesa bus kauburėlis pilkas –
Užstrigusi viltis bebalsė tyloje.
O, lakios mintys tarsi smiltys
Takelį nugula, neleis pakilti.
Ražas
2010-02-08 12:52:53
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-02-13 23:22:08
Labai įdomiai apie tiesą...ir dienoraštiniai įrašai įdomūs :)
Anonimas
Sukurta: 2010-02-08 21:40:10
su kauburėliais nereikia skubėti...
gražiai išsilieja eilutės .
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2010-02-08 17:09:56
\'\'užstrigs takelis kažkur pakelėj\'\',o gal ne-gal išeisit į platų vieškelį.To ir linkiu.
Anonimas
Sukurta: 2010-02-08 16:06:18
Nuotaika sukurta, kalbėjimas vientisas.