Minčių įspeistas aš į kampą,
Pripažint be širdgėlos turiu:
Tiesos takelį klampoju klampų,
Ne magistrale, ne tiesiu keliu.

Čia lekia žvitrūs, pažinę tiesą.
Tikėk manim: esu nepavydus.
Ji lyg žaltvykslė, jos nepaliesi –
Į tolį tols lyg amžinas dangus.

Jos nepasieksiu, teks nusivilti.
Užstrigs takelis kažkur pakelėje.
Galbūt tiesa bus kauburėlis pilkas –
Užstrigusi viltis bebalsė tyloje.

O, lakios mintys tarsi smiltys
Takelį nugula, neleis pakilti.