Laikas baigiasi, mana taurė tuštėja,
Jau nedaug - vos keletas lašų.
Šitą naštą man dievai uždėjo,
Nesipriešinau aš jiems, nešu.
O keliai į saulę raitės žalčiu,
Kol visai pradingo po sniegu.
Liko daug tamsos ir šitiek šalčio,
Bet šįvakar aš nuo jo degu.
Vėl juoda naktis. Ir nieko keisto.
O taurė antai tuščia. Tegu.
Man sulaukti naujo ryto leista,
Bet kažin, ar beužteks jėgų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-02-19 15:04:58
moteris - laukinė vilkė, viską iškentės ir viską meiliai išsakys, džiaugiuos tave pažinus
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-02-08 20:38:26
Tragiška, bet gražu. Man patinka, juk rimuotas :)
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2010-02-08 17:13:31
Užteks jėgų tikrai,jei \'\'nuo šalčio šįvakar degu...\'.Sekmės.
Gražus kūrinys.
Anonimas
Sukurta: 2010-02-08 16:09:24
Mirštanti gulbė.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-02-08 12:24:13
Jei sulaukti naujo ryto leista,
Tai laukimui duota ir jėgų...
Pakerėjai rimavimu. :) Pajaučiau nuotaiką.