Laukiant ryto

Laikas baigiasi, mana taurė tuštėja,
Jau nedaug - vos keletas lašų.
Šitą naštą man dievai uždėjo,
Nesipriešinau aš jiems, nešu.

O keliai į saulę raitės žalčiu,
Kol visai pradingo po sniegu.
Liko daug tamsos ir šitiek šalčio,
Bet šįvakar aš nuo jo degu.

Vėl juoda naktis. Ir nieko keisto.
O taurė antai tuščia. Tegu.
Man sulaukti naujo ryto leista,
Bet kažin, ar beužteks jėgų.
Svyruoklė

2010-02-08 10:33:06

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2010-02-19 15:04:58

moteris - laukinė vilkė, viską iškentės ir viską meiliai išsakys, džiaugiuos tave pažinus

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-02-08 20:38:26

Tragiška, bet gražu. Man patinka, juk rimuotas :)

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2010-02-08 17:13:31

Užteks jėgų tikrai,jei \'\'nuo šalčio šįvakar degu...\'.Sekmės.
Gražus kūrinys.

Anonimas

Sukurta: 2010-02-08 16:09:24

Mirštanti gulbė.

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2010-02-08 12:24:13

Jei sulaukti naujo ryto leista,
Tai laukimui duota ir jėgų...

Pakerėjai rimavimu. :) Pajaučiau nuotaiką.