Laikas baigiasi, mana taurė tuštėja,
Jau nedaug - vos keletas lašų.
Šitą naštą man dievai uždėjo,
Nesipriešinau aš jiems, nešu.

O keliai į saulę raitės žalčiu,
Kol visai pradingo po sniegu.
Liko daug tamsos ir šitiek šalčio,
Bet šįvakar aš nuo jo degu.

Vėl juoda naktis. Ir nieko keisto.
O taurė antai tuščia. Tegu.
Man sulaukti naujo ryto leista,
Bet kažin, ar beužteks jėgų.