Visos upės teka į jūrą,
Bet jūra vis nepilna.
Ekleziastas
Srovena gyslomis žemės ir žmogaus
Vanduo ir kraujas,
O jūra vis nepilna,
O ir žmogus vis dar bekraujis -
Pilnatvės vis nėra.
Harmonija keistai nutrūksta,
Kada vanduo netikras
Ir kraujas gyvasties netekęs.
O didis pranašas,
Įžvelgęs amžinąjį bėgsmą,
Archaiškus žodžius dėlioja atmintin,
O upės teka lyg bevardės vėlės,
O kraujas ieško dieviškų gelmių,
Kad trapiame žmogaus kiaute
Uždegtų šventąją gyvybės ugnį.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-02-08 10:46:02
Labai gili mintis, palaimintas tas, kas ją supras...puiku.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-02-08 10:02:57
jos teka, nes.... turi ištakas
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-02-08 09:49:54
...išminties purslai...:)
Anonimas
Sukurta: 2010-02-08 09:04:28
Geras šis mintimi.
Anonimas
Sukurta: 2010-02-08 08:42:13
Bandote naujus vandenis... O tai labai gerai:-)
Anonimas
Sukurta: 2010-02-08 08:21:45
...geros, ne seklios mintys. patiko.