Visos upės teka į jūrą,
Bet jūra vis nepilna.
                        Ekleziastas

Srovena gyslomis žemės ir žmogaus
Vanduo ir kraujas,
O jūra vis nepilna,
O ir žmogus vis dar bekraujis -
Pilnatvės vis nėra.
Harmonija keistai nutrūksta,
Kada vanduo netikras
Ir kraujas gyvasties netekęs.
O didis pranašas,
Įžvelgęs amžinąjį bėgsmą,
Archaiškus žodžius dėlioja atmintin,
O upės teka lyg bevardės vėlės,
O kraujas ieško dieviškų gelmių,
Kad trapiame žmogaus kiaute
Uždegtų šventąją gyvybės ugnį.